kemšalas

kem̃šalas sm. (3^b) 1. kas kemšama kur, kamšalas: Bus geras kemšalas ar vėdaru, ar dešrom Pns. 2. menk. [i]prastas valgis: Ot dar tę žiūrėta, ar gardu, ar negardu, – abi kemšalas tuom čėsu pilvą apšukot (apgauti), ir gana Pns. Kad prikimšau to kem̃šalo, tai ir nesuspūkšiu (neatsikvepiu) Rod. Vis kemšalas, ir gana – užkimši galuką žarnos, ir bus gerai Krok.